„Būkime geri šiame pasaulyje ir to užteks, kad pasijustume laimingi…“ (Kardinolas V. Sladkevičius)
„Kompozitorius M. K. Čiurlionis sakė: „Reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems, ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu…“ Šiais renginio vedėjos Laimos Gorpinič skaitomais žodžiais gegužės 17 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje prasidėjo jubiliejinis vakaras, kuriame Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas dėkojo savo mylimiems parapijiečiams ir pateikė nuveiktų darbų ataskaitą Dusetų bei Antalieptės bažnyčiose.
Dusetų K. Būgos direktoriaus pavaduotoja Vanda Normantienė parengė skaidrių filmuką, kurį žiūrėdami turėjome galimybę prisiminti visą gerb. klebono kan. S. Krumpliausko nueitą gyvenimo kelią iki jam atvykstant į Dusetas ir veiklos rezultatus jau čia, mūsų krašte. Skaidres prasmingai papildė tekstas, kurio dalį cituoju šiame straipsnyje.
Būsimasis klebonas gimė 1945 m. balandžio 24 d. Zarasų r. Smalvų parapijos Ciсiliškių kaime. Tėvas Ignacas Krumpliauskas ir motina Marija Krumpliauskienė buvo žemdirbiai. Jie ragino sūnų siekti aukštesnių, dvasinių dalykų. Mokyklinis suolas ir jame praleisti metai – ne tik skaičiai, rašiniai ar formulės. Tai ir atkaklus tikslo siekis ir nuolatinis žinių troškulys pažinti, patirti, atrasti. Dvasininkas – kilmingos, bajoriškosios Kromplevskių giminės palikuonis, niekada nesiekęs tam teikti ypatingos svarbos, bet jautęs atsakomybę ir pareigą garbingai tęsti herbu „Korab“ paženklintą giminės istoriją. Juk ir popiežius Pranciškus lankydamasis Lietuvoje ragino nepamiršti savo šaknų.
1969 m. jaunuolis, baigęs tuometinę Zarasų M. Melnikaitės vidurinę mokyklą, pasirinko Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1974 m. balandžio 9 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Romualdas Krikščiūnas įšventino S. Krumpliauską į kunigus. Per 40 kunigystės metų kunigas Stanislovas užėmė įvairias pareigas: vikaro, klebono, dekano. Aštuonerius metus dirbo vikaru Biržų Švento Jono Krikštytojo (1974 – 1977) ir Kupiškio Kristaus žengimo į dangų parapijose (1977-1982). Po aštuonių vikaravimo metų paskirtas klebonu Papilyje (1982-1995), Anykščiuose (1995-2012). Tarnaudamas Anykščiuose ir anykštėnams, S. Krumpliauskas pirmąkart tapo kunigu dekanu, čia jis sulaukė kanauninko titulo, už jaunystės stiprybę čia buvo pripažintas Laisvės kovų dalyviu.
Nuo 2012 m. S. Krumpliauskas yra Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius. Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Gyventi tikėjimu nereiškia pagražinti gyvenimą trupučiu religijos. Tikėjimas reikalauja rinktis Dievą pagrindiniu gyvenimo kriterijumi“. Klebono gyvenimo stiprybė – dvasinės vertybės, tikėjimo tiesos, nuolat skelbiamos parapijiečiams. Išties mūsų chaotiškame gyvenime nedaug yra žmonių, kurie gyvenimo prasme laikytų įsipareigojimą savo pašaukimui ir žmonėms, ieškantiems tikrųjų vertybių. Mūsų klebonas šių savo įsipareigojimų nedeklaruoja skambiais žodžiais, bet kantriai neša kasdienių priedermių naštą, būdamas visur ir su visais ten, kur jo labiausiai reikia – laimingiausiais ir liūdniausiais žmogaus gyvenimo momentais.
Prisiminkime, ką klebonas nuveikė Dusetose nuo 2012 metų rudens. Ne vieno dusetiškio bei antalieptiškio širdis ir siela džiaugiasi prisiminus, kiek gražių koncertų, renginių, susitikimų įvyko klebono iniciatyva. Juk kas prisiliečia prie žodžio, muzikos versmės, tas subręsta gėriui, grožiui, šilumai… Jis – dažnas svečias Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje, bibliotekoje, gimnazijoje, susitinka su mokiniais, dalyvauja rugsėjo pirmosios, paskutinio skambučio ar atestatų teikimo šventėse. Parodų atidarymas ar knygos pristatymas – viskas jam įdomu. Mūsų klebonas, negailėdamas savęs, primindamas ir paragindamas parapijiečius, nuolat sugalvoja įvairiausių staigmenų: jo iniciatyva suorganizuotas skambėjo festivalis „Aukštaitijos vargonai“, giedojo svečiai choristai, vyko vaikų piešinių, liturginių rūbų, knygų parodos. Jis kvietė visus dalyvauti Sausio 13-sios laisvės pagerbimo dienos minėjimuose, rašinių, piešinių konkursuose, klausytis pasakojimų apie palaimintą Teofilijų Matulionį, dalyvauti rekolekcijose, advento skaitymuose. Daug naujovių klebonas įnešė į mūsų parapiją. Švenčiausio sakramento adoraciją, kuomet visi, kas galėjo, atėjo pabūti tyloje, pasimelsti ar pasiklausyti vargonų garsų. Bendra malda sujungė rankas ir širdis per kūčių vakarienę vienišiems, pamirštiems. Nepraeina be klebono Valstybinių švenčių paminėjimai, įvairiausios miestelio šventės, įstaigų jubiliejai, žirgų lenktynės. Visur jis kviečiamas, visur laukiamas. Per šiuos Dusetose praleistus metus pabuvota beveik kiekvieno namuose, su kiekvienu kalbėtasi, džiaugtasi ir guosta, visur palikta dalelė savęs, visur tapta artimu ir laukiamu. Parapijiečius stebina klebono bendravimo lengvumas, mokėjimas užmegzti kontaktą su bet kokiu žmogumi, ar senu, ar jaunu. Tokiu nuoširdžiu bendravimu ir savo paprastumu bei šiluma jis užkariavo dusetiškių ir antalieptiškių širdis, sugebėjo patraukti tikintį ir netikintį, nes savo gyvenimu liudijo tą Bažnyčią, kuri yra kviečianti, suprantanti ir gerbianti kiekvieną žmogų.
Kelionės suteikia galimybę nusipurtyti visas kasdienines dulkes, pamiršti smulkias, o kartais visai nereikšmingas intrigėles, atsinaujinti ir papildyti savo vidinį pasaulį. Pabuvota ne tik įsimintiniausiame Lietuvos žmonėms įvykyje – Popiežiaus sutikime. Su Dusetų bei Antalieptės parapijiečiais apsilankyta Šiluvoje, Kryžių kalne. Dalyvauta kasmetiniuose Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaiduose Vilniuje, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėse Katedros aikštėje. Taip pat pabuvota Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjime Šiluvoje, Pivašiūnuose, Kaišiadorių katedroje. Aplankytos Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijos, Gailestingumo šventovė, Marijampolės, Seinų, Agluonos bazilikos ir kitos vietos. Klebonas, grįžęs iš kelionės po Šventąją žemę, surengė įdomią popietę, kuomet pasidalino įspūdžiais iš Izraelio ir Jordanijos. Jis teigė: „Išsipildė viso gyvenimo svajonė“.
Klebono kan. S. Krumpliausko pastangomis sutvarkyta Dusetų bažnyčios išorė, ištrupėję dideli plotai plytų – užtaisyti. Restauruoti bažnyčios bokštai, nudažytas stogas. Įrengti nauji žaibolaidžiai pagal priešgaisrinius apsaugos reikalavimus. Praplatintas įvažiavimas į šventorių bei papildytas bažnyčios lauko apšvietimas. Kur įmanoma (palėpėje, už altoriaus) pakeista elektros instaliacija. Taip pat pravestas požeminis aukštos įtampos laidas nuo bažnyčios į varpinę. Įtaisytos naujos elektros dėžutės, o ant bažnyčios kolonų pakabinti nauji elektriniai šviestuvai. Suremontuoti bažnyčios varpai, kasmet derinami vargonai. Įrengtas bažnyčios įgarsinimas, pagaminti suolų paklotai. Restauruoti liturginiai indai. Išdažytos bažnyčios grindys. Sutvarkyti laiptai, šventoriuje takai iškloti naujomis trinkelėmis. Įsigyti reikalingi nauji liturginiai drabužiai. Pasiūtos vietinių siuvėjų naujos kamžos vaikams ir suaugusiems, moterims tautiniai rūbai.
Šventoriuje išpjauta 30 senų aplinkai pavojų keliančių medžių, išgręžti jų kelmai. Sutvarkyti Dusetų kapinėse čia dirbusių kunigų kapai. Restauruota grafų Pliaterių antkapinė plokštė, esanti bažnyčioje. Suremontuotas naujos klebonijos – bendruomenės išorės pastatas, sutvarkyta aplinka. Prie būsimos klebonijos ūkinio pastato pastatyta naujo malkinė.
Restauruota 13 Kryžiaus kelių koplyčių ir jose pakabintos iš Amerikos gautos stacijos. Apie šį darbą plačiau papasakojo dailės mokytojas Romualdas Pučekas, pats daug prisidėjęs prie koplyčių atnaujinimo darbų, bažnyčios tvoros restauravimo.
Klebonas, išpuošęs, išpuoselėjęs Dusetų bažnyčią, nepamiršo ir Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios. Nemažai darbo pareikalavo ir šios bažnyčios remontas. Galima sakyti, ją prikėlė antram gyvenimui.
Dusetų parapijos tikintieji dešimtmetį laukė kada bus atnaujinta bažnyčios varpinė. Avarinės būklės pastatas nerimą kėlė kaskart kai reikėjo skambinti varpais, dabar vietos gyventojai ir parapijos klebonas varpinę vadina „Baltąja gulbe“ ir kviečia ja pasigrožėti visus Dusetų svečius. Išgražėjusi varpinė – tai puiki dovana parapijiečiams 100 – mečio proga. Varpinės renovacijai lėšų skyrė Lietuvos paveldas, Zarasų savivaldybė ir parapija. Ji keturių aukštų, jos pirmajame aukšte kadaise buvo įrengta Šv. Kryžiaus koplyčia. Per 1831 m. sukilimą Lietuvoje sukilėliai čia slėpė savo ginklus. 1885—1886 m. varpinė laikinai buvo virtusi bažnytėle. Vienas svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginių vasario 16-ąją tapo iškilmingas koncertas „Gloria Lietuvai“, kuriame nuskambėjo 100 vertingiausių Lietuvos varpų. Tarp jų – ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios varpai.
Tebetvarkomi Dusetų bendruomenės namai. Jau sutvarkyta išorė, tik vidus dar šaukiasi pagalbos. Ir vėl laukia sunkus darbas, bet ir sunkiausias darbas, kai jis dirbamas su meile ir geram tikslui, neša vaisius. Kai gerais, prasmingais darbais užsikrečia ir kiti, mūsų kraštas kaskart gražėja, šiltėja žmonių tarpusavio santykiai.
Skaidrėse galėjome pasigėrėti ir klebono kan. S. Krumpliausko turtinga apdovanojimų kolekcija – popiežių palaiminimais, įvairiais medaliais, ženklais, garbės ir padėkos raštais.
Po renginio gerbiamą kleboną sveikino gausus būrys svečių ir dusetiškių – Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios altaristas kun. Petras Kražauskas, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkė Aldona Žiliukienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, Sadūnų bendruomenės pirmininkė Regina Macijauskienė, parapijiečiai.
Klebonas kan. S. Krumpliauskas buvo nepaprastai sujaudintas tokio bendruomenių narių dėmesio, sunkiai tramdydamas jaudulį jis dėkojo visiems atėjusiems, taip pat už nuolatinę pagalbą darbuose, buvimą kartu maldoje ir darbuose. Jis ragino būti vieningiems, bendradarbiauti tarpusavyje. Klebonas pakvietė po renginio neišsivaikščioti, o dar pabūti, paragauti parapijos moterų paruoštų vaišių, pabendrauti.
Gegužės 18 d. klebono kan. S. Krumpliausko 45 metų kunigavimo sukaktis buvo paminėta Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Šv. Mišias pradėjo Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios kamerinis choras „Salve cantus“ („Sveika, giesme“). Kolektyvą subūrė ir jam jau 27 metus vadovauja vargonininkas Rimvydas Griauzdė. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas.
Dusetų bažnyčioje buvo susirinkę svečiai iš Lietuvos ir užsienio šalių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) Atminties Rūmų, LDK Kilmingųjų Susivienijimo, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Vaitiekaus (Adalberto) Riterių Ordino, LDK Ponų Tarybos, Lietuvos Genealogijos ir Heraldikos Draugijos, Lietuvos Totorių Bendruomenių Sąjungos, Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos ir jos padalinių atstovai bei kiti garbūs svečiai.
Po Šv. Mišių Aukščiausiasis Riterijos Dvasinis ganytojas, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas buvo apdovanotas I laipsnio Šv. Jurgio ordinu. Apdovanojimą jam įteikė LDK PT Valdybos vadovas Grafas Anton von Gravrock, Šv. Adalberto LDK riterių ordino vadovas-maršalas, LDK PT Kancleris Artūras Giedraitis, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovo pavaduotojas Raimundas Charževskis, LDK PT Valdybos vadovo pavaduotojas Vilniaus regionui Edmund Volochovič, LDK PT Valdybos vadovo pavaduotojas užsienio reikalams Arvydas Palevičius, Telšių Rotmistras, Žemaičių bajorų draugijos tarybos vado pavaduotojas Kazys Strazdauskas. Apdovanojimo ceremonijai vadovavo LDK Atminties rūmų direktorius, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka.
Renginys buvo pratęstas Vasaknų dvare. Jo pradžią paskelbė trys šūviai iš senovinės armotos. Gausiam svečių būriui šoko Anykščių kultūros centro istorinio šokio kolektyvas „Baltoji pavana“ (vad. Jūratė Uselienė). Ši studija susikūrė 2003 m., jos repertuarą sudaro Renesanso epochos šokiai ir muzika. Artistai koncertuoja išraiškingais ir unikaliais XV – XVI a. kostiumais.
Renginyje buvo pagerbti Lietuvos heraldikos ilgamečiai kūrėjai, puoselėtojai dailininkai Regina ir Arvydas Každailiai. R. Každailienei įteiktas LDK Atminties rūmų apdovanojimas už indėlį į LDK istorijos paveldo puoselėjimą. A. Každailis už svarų indėlį populiarinant geneologiją ir heraldiką Lietuvoje apdovanotas Lietuvos Genealogijos ir Heraldikos Draugijos auksiniu ženklu ir LDK Kilmingųjų palikuonių simboline Insignija, jo pavardė įrašyta į bendrijos narių registrą, taip pat jam suteiktas Šv. Vaitiekaus Riterių Ordino Garbės nario vardas.
Dievo globos ir palaimos, prasmingų darbų, bendrystės šviesos ir visokeriopo gėrio bei stiprios sveikatos klebonui kan. S. Krumpliauskui linkėjo Seimo narys Algimantas Dumbrava, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, tarybos nariai, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, parapijiečiai, bažnyčios choristai, Dusetų valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai bei bičiuliai, suvažiavę iš artimų ir tolimų Lietuvos vietovių. Dailininkas R. Pučekas nutapė klebono kan. S. Krumpliausko portretą ir renginio metu padovanojo ją sukaktuvininkui.
Viename straipsnyje neįmanoma sutalpinti mūsų gerbiamo klebono kan. Stanislovo Krumpliausko nuostabaus gyvenimo ir veiklos, plačios jo būties šioje žemėje įvairovės: augimo laimės, prasmingų darbų ir jų didybės. Iš šiandienos liks tik prisiminimas, bet išauš rytojus – su vilčių kupina ateitimi ir laukiančiais naujais reikšmingais darbas Dievui ir žmogui.
Vilija Visockienė
