1991 m. sausio 13 – ąją dieną kritusių už Lietuvos laisvę žmonių atminimas gyvas – tą primena plazdančios žvakutės languose, pačiame viduržiemyje besiskleidžiančios neužmirštuolės, degantys kaitrūs laužai visoje šalyje.
Penktadienio vidurdieny, po šv. Mišių, kurias už žuvusius laisvės gynėjus aukojo Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, žmonių procesija iš bažnyčios patraukė į miesto Nepriklausomybės aikštę, kur įvyko Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmingas minėjimas. 26 metai prabėgo nuo anų tragiškų dienų, užaugo nauja karta, kuri viską žino tik iš televizijos archyvų, tėvų, senelių pasakojimų. Tokiais prisiminimais dalinosi sausio 13 – osios įvykių liudininkai, atvykę į minėjimą. Porai jų – Dusetų šaulių kuopos vado pavaduotojui Juozui Kazlui bei pedagogui, dailininkui Romualdui Pučekui buvo suteikta garbė iškelti trispalvę.
„Tos sausio dienos buvo labai įtemptos – sprendėsi Lietuvos laisvės likimas. Filmuotoje medžiagoje matome, kad ten buvo daug vaikų. Jie neišsigando gresiančio pavojaus, nors ir buvo raginami atsitraukti. Ne tik suaugę, bet ir vaikeliai suvokė, kad pagrindinis mūsų ginklas – solidarumas ir vienybė“ – kalbėjo R. Pučekas, išreikšdamas viltį, kad ir šių dienų jaunuoliai pasielgtų taip pat drąsiai, jei reiktų ginti Tėvynę.
Į susirinkusius kreipėsi ir Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, klebonas kan. S. Krumpliauskas. Sugiedojus Tautišką giesmę, klausėmės Dusetų K. Būgos gimnazistų šeštoko Kipro Radzevičiaus ir vienuoliktokės Ievos Juozėnaitės meninės programėlės, kurios metu skambėjo poetų Bernardo Brazdžionio, Jono Jakšto eilės. „Amžina ramybė ir šlovė jums, prieš 26 metus žuvusiems Lietuvos širdyje Vilniuje. Lenkiamės jums, nušautiems, sutraiškytiems kareivių tankų, mirusiems nuo žaizdų. Kol bus gyvas bent vienas lietuvis, kol tekės Nemunas, tol mes prisiminsime juos“ – giliai sujaudino žmonių širdis jautrūs moksleivių žodžiai.
Renginys tęsėsi Sartų ežero pakrantėje, prie liepsnojančio laužo. Sužvarbusius šildė ugnies šiluma, karšta arbata, kurią dalijo parapijos moterys, o labiausiai – patriotinės bei lietuvių liaudies dainos, kurias žmonės dainavo drauge su Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kolektyvais – Janinos Kaškauskienės vadovaujamu moterų ansambliu bei Sigitos Gudonienės folkloro ansamblių „Du sietai“, „Sartukas“ dainininkais.
Ypatingai smagu, kad į sausio 13 – osios minėjimo renginius aktyviai įsijungė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos moksleiviai.
„Šiemet, kaip ir kiekvienais mokslo metais, mūsų gimnazijoje buvo minima sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Šią dieną mes prisimename 1991 metais vykusį masinį taikų Lietuvos piliečių pasipriešinimą ginkluotai Rusijos kariuomenei jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą, bei kitus, valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Taip pat prisimename ir tuos 14 žmonių, kurie vardan laisvės žuvo sutraiškyti tankų ar buvo sušaudyti. Dabar juos pagerbti galėjome uždegę klasėse žvakutes ir minutę pabūdami tyloje. Po viso to, kiekvienas mokinys ir mokytojas gavo prisisegti neužmirštuolę – sausio 13-osios įvykius simbolizuojančią gėlytę. „Šią dieną prisimename turėdami simbolį, kuris ir mums, ir kitiems pasakytų, kad mes ne šiaip mylime savo šalį ir ne šiaip prisimename šį įvykį. Mes turime ženklą, kuris ir mums, ir kitiems sako: „ Neužmirškime to, kaip Laisvę iškovojo tie, kurie žuvo“. Kad mokiniai įsijaustų į tą dieną tvyrojusią žmonių baimę, buvo rodomas filmas, kaip vieningi lietuviai būriavosi prie pastatų, susikabinę dainavo lietuviškas dainas ir neleido tankams važiuoti į pastatus. Žmonės nesureikšmino to dalyko, kad gali žūti, ir būdami visai beginkliai, tačiau be galo vieningi, iškovojo laisvę“.
Evelina Kundavičiūtė, II g klasė
„Sausio 13-ąją paminėjome Laisvės gynėjų dieną. Mes lankėmės pas pradinių klasių mokinius ir pasakojome apie tos dienos įvykius, įsegėme po neužmirštuolės žiedelį. Vaikams priminėme seną legendą apie neužmirštuolę: „Senas vokiškas mitas pasakoja, kad kartą Dievas davė vardus visiems augalams, bet pamiršo mažą gėlytę. Gėlytė ėmė verkti ir prašyti Dievo: „Neužmiršk manęs, Viešpatie“. Dievas ir tarė: „Kadangi aš tave užmiršau, tai tebūnie toksai tavo vardas, kad niekada daugiau neužmirščiau“.
Mane labai sujaudino dokumentinis filmas, kuriame rodė Sausio 13-osios nakties įvykius. Buvo sunku sulaikyti ašaras. Esu labai dėkinga tiems žmonėms, kurie pasiaukojo dėl Lietuvos ir mano laisvės. Nežinia, ar būtumėme laisva šalis, jei ne tie žmonės, kurie stojo prieš tankus ir šautuvus, kurie stovėjo prie LR Seimo ir televizijos bokšto. Todėl šiems žmonėms sakau: „Ačiū“.
Adelė Krikščionaitytė, Ig klasė
„Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, su bendraklase Guste Jarmalavičiūte pravedėme trumpą pamokėlę, kurios metu kiekvienam įsegėme neužmirštuoles, tylos minute pagerbėme žuvusius ir uždegėme už juos žvakutes, žiūrėjome skaidres, o po to persiuntėme per rankas pasižiūrėti knygas apie sausio 13-osios įvykius. Mūsų pamokėlei einant į pabaigą, mokytojos iniciatyva pasižiūrėjome trumpą dokumentinį filmuką“.
Viltė Samoiliukaitė, II g klasė
Renginio organizatoriai: Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, Dusetų seniūnija, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka, Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų komunalinio ūkio įmonė.
Vilija Visockienė
