Šie nuotykių romanai su fantastikos elementais parašyti pagal pramoginio žanro – stimpanko – taisykles. Siekiant „užkrėsti“ jaunosios kartos žmones knygų skaitymu išleista elektroninė „Vilko valandos“ knygos versija, audioknyga su garso efektais, knygos motyvais sukurtas kompiuterinis žaidimas, kuriamas animacinis serialas. ,,Vilko valanda” buvo pripažinta geriausia 2013 metų lietuviška knyga, ji išversta į anglų, čekų, makedonų ir latvių kalbas, o taip pat apdovanota Patriotų premija. Originalus požiūris į Lietuvos istoriją, herojai – istorinės asmenybės, kitokios, nei buvo realiame gyvenime, netikėti jų poelgiai, kvapą gniaužiančios intrigos, gėrio pergalė – tai puikus būdas pritraukti jaunųjų skaitytojų dėmesį, sugražinti ar įskiepyti jiems norą paimti į rankas knygą. Nebūtinai popierinę, galima ir elektroninę. Pats rašytojas savo sukauptas knygas yra padovanojęs bibliotekoms ir perėjęs prie elektroninės skaityklės. Dabar jis perskaito žymiai daugiau knygų, nes gali skaityti jas visur, nutaikęs laisvą minutę. Tačiau rašytojas yra įsitikinęs, kad ir tradicinės knygos ateityje sėkmingai gyvuos, nes žmonės norės jas vartyti, grožėtis, dovanoti.
Save laikydamas pirmiausiai žurnalistu, daugybę metų pradirbęs įvairių populiarių televizijos laidų vedėju, antrąją susitikimo dalį A. Tapinas skyrė žurnalistinio darbo ypatumams aptarti. „Tautos aikštė“, „Pinigų karta“, „Auksinis protas“ – tai bene žinomiausios laidos, kurioje jis dirbo ar tebedirba. Ypač didelio susidomėjimo susilaukė kartu su Arūnu Valinsku vedamas „Auksinis protas“. Kaip šmaikštavo A. Tapinas, šios laidos metu žiūrovai, patogiai įsitaisę prie televizorių ekranų, gali atsakyti į visus klausimus, o štai prožektorių šviesos, vedėjų klastingi pasufleravimai ir nežmoniška įtampa studijoje „pakiša koją“ ir savo srities specialistams, ir mokytojams, o universitetų dėstytojai, bijodami apsijuokti prieš studentus, net atsisako dalyvauti šiame protų mūšyje.
Renginio pabaigoje A. Tapinas atsakė į klausimus. Sužinojome, kaip vyksta televizijos laidų reitingavimas (technologiškai labai netikslus ir iškreipiantis realius televizijos žiūrovų įpročius), ką žurnalistas mano apie knygų neskaitančius valdžios žmones, taip pat apie trečiąjį savo romaną, kuris turėtų būti rašomas, tačiau yra atidėtas ateičiai, nes per darbų gausą tam tiesiog nebelieka laiko.
Iš kur pas šį žmogų, maksimaliai atsiduodantį visiems pomėgiams, tiek talentų, azarto, jėgų (liko nepaminėta, kad jis yra laimėjęs pokerio, teniso čempionatus)? „ Aš esu toks truputį chuliganas, toks truputį, liaudiškai tariant, „chalturščikas, kuris daug visko daro, galbūt ne iki galo padaro, bet labai džiaugiuosi, kad galiu daryti, ką noriu ir tai, kas yra man smagu“. Be abejo, ne paskutinėje vietoje ir genetinis paveldas– buvo rašytojo giminėje ir kontrabandininkas, caro režimo laikais nešiojęs knygas ir ne tik jas, buvo dvarininkų. Atskiro romano verta jo senelė, pėsčia parėjusi iš Sibiro su dviejų metukų vaiku ant rankų, nes „ten jai nepatiko“. Puikiai žinome ir Andriaus tėvelius – Violetą ir Laimoną Tapinus.
- Tapino fb profilyje skaitome: „Bus proga pasitikrinti, kur yra galimybių ribos. 43 susitikimai per artimiausią mėnesį. Nuo Joniškėlio iki Romos, nuo Liuksemburgo iki Kamajų, nuo Pumpėnų iki Londono. Kaina nesikeičia – puodelis arbatos su citrina, tikslas irgi – kalbėtis, drąsinti, įkvėpti, palaikyti“. Mums belieka palinkėti šiam savotiškam avantiūristui neprieiti galimybių ribos, jas išplėsti ir sugrįžti pas mus su trečiuoju romanu, kuris bus apie… Tebūnie intriga!
Vilija Visockienė