Jau turbūt ne vienas esame girdėję apie projektą „Per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją 2014“, jo metu keturkinke karieta ketinama nukeliauti 800 kilometrų senuoju Sankt Peterburgo–Kauno–Varšuvos arklių pašto keliu, kurio atidarymo data laikomi 1836 m. Tai buvo viena iš pačių moderniausių magistralių pasaulyje, jungianti Sankt Peterburgą su tuo metu į carinės Rusijos sudėtį įėjusios Lenkijos karalystės sostine Varšuva. Visas pašto kelio ilgis siekė 1250 km, juo intensyviai buvo naudojamasi 30 metų. Šis traktas turėjo ne tik didelę valstybinę ir ekonominę, bet ir kultūrinę reikšmę, nes suteikė galimybę iškilti daugeliui įžymių Lietuvos šviesuolių, kurie dėka patogesnio susisiekimo galėjo studijuoti Varšuvos ar Sankt Peterburgo universitetuose.
Istorinis – edukacinis žygis prasidėjo gegužės 12 d. Rusijos pasienyje esančiame Latvijos miestelyje Nesteri, gegužės 17d. jo dalyviai kirto Lietuvos sieną. Nors pašto kelias nėjo per mūsų miestelį, dėl maršruto atkarpos Zarasai – Degučiai vykstančių remonto darbų teko daryti lankstą, tad šeštadienio pavakare lydima policijos ekipažo per Dusetas iškilmingai prariedėjo keturiais žirgais traukiama didžiulė pašto karieta. Aukštaitijos kalneliai gerokai išvargino žemaitukus, tad likus tik pusantro kilometro iki nakvynės vietos Vasaknų dvare buvo nuspręsta nerizikuoti jų sveikata ir porą priekinių kinkinio žirgų , kuriems tenka didžiausias krūvis, pakeisti kitais. Belaukdami, kol bus atvežti iš Sartų žirgyno ten nakčiai palikti pakaitiniai žirgeliai, galėjome iš arčiau apžiūrėti įspūdingą karietą, pagamintą Lenkijoje, pasėdėti vadeliotojo vietoje, apžiūrėti jos vidų. Žygio vadovas Gintautas Babravičius tuo metu mielai sutiko papasakoti apie šį projektą, kurio sumanytojai (vienas jų – iš susitikimo ir filmo apie kelionę žemaitukais prie Juodosios jūros dusetiškiams jau pažįstamas Giedrius Klimkevičius) siekia atgaivinti ir permąstyti istorinių įvykių svarbą, skatina domėtis kultūriniu palikimu bei populiarina gyvąjį paveldą –vienintelę lietuvišką žemaitukų veislę, kuri Europoje paskelbta saugotina.
Kaip sakė G.Babravičius, žygis nėra lengvas – judama pagrindinėmis magistralėmis, kur didelis automobilių srautas, vadeliotojams reikia nemažų įgūdžių valdyti iš karto keturis žirgus – ne veltui keturkinkė žirgininkystėje laikoma aukščiausiu lygiu. Žirgai tam buvo atitinkamai paruošti – atrinkti ištvermingiausieji, „apšlifuoti“ jų charakteriai, pripratinti prie automobilių, kad nesibaidytų kelyje. Keliauja dešimt žirgų – kol keturi tempia karietą, pakaitiniai vežami atskiru furgonu. Per dieną nukeliaujama apie 50 km. Žygyje dalyvauja 20 žmonių komanda, tarp jų yra kalvis, veterinaras, vadeliotojai, keletas savanorių , prisijungusių skirtinguose maršruto etapuose, studentas iš Latvijos, studijuojantis istoriją ir rašantis reportažus savo šalies spaudai ,fotografai, vieną iš kurių jau taip pat pažįstame – tai Gintaras Kaltenis, parašęs knygą apie ankstesnį žygį. Šiuo metu jis visus, neabejingus žirgams, ragina dalyvauti fotokonkurse „Žirgas – lietuviškos tapatybės dalis“ (jo sąlygas galima rasti internete).
Visos savivaldybės, per kurias keliaujama, pasirūpina keliautojų saugumu, skirdamos palydon policijos ekipažus, kaimo turizmo sodybų šeimininkai suteikia sąlygas pailsėti ir žmonėms, ir žirgams. Tad ir šį kartą, keliautojams pasiekus Vasaknų dvarą, ten jų jau laukė svetingi šeimininkai, paruošę sočią ir skanią vakarienę. Pailsėję, atgavę jėgas, kitą dieną žygeiviai pajudėjo link Utenos.
Kelionės pabaiga numatoma Varšuvoje, gegužės 31 d. Priekyje dar laukia šimtai varstų saulėtų ir darganotų dienų, smagių nuotykių, įdomių pažinčių, bus surinkta šūsnys laiškų, kurie, kaip ir dera, pristatyti jų laukiantiems.
Vilija Visockienė
