Lapkričio 30 d. į Kultūros centrą Dusetų dailės galeriją pasidžiaugti nuveiktais darbais, padiskutuoti apie būsimus projektus susirinko Dusetų bendruomenės atstovai – Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys, Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, Sartų regioninio parko direkcijos vyr. inspektorius Algis Pažūsis, Dusetų meno mokyklos direktorė Dalia Deinienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, Lietuvos virvės traukimo federacijos čempionato vyriausiasis teisėjas Eugenijus Deksnys, kiti dusetiškiai. Į pasitarimą atvyko ir Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys, mero patarėjas Arvydas Veikšra. Meras apžvelgė šių metų nuveiktus pagrindinius darbus mūsų seniūnijoje – apšiltintas buvęs vaikų darželis, kur dabar įsikūręs socialinių paslaugų skyrius, seniūnijos pastate atlikti vidaus remonto darbai. R. Keršys nudžiugino dusetiškius, atvežęs dar „karštų“ gerų naujienų iš Kultūros paveldo departamento dėl Dusetų bažnyčios varpinės  – jos remontui bus skirta lėšų. Dalį sumos – apie 6000 Eur, pažadėjo skirti ir Zarasų rajono savivaldybės taryba. Remonto darbus planuojama pradėti 2017 m. vasarą.

Susirinkimo metu buvo paliestos kelios itin aktualios problemos Dusetų seniūnijoje. Viena jų – buvęs spec. mokyklos pastatas. Džiugu, kad šis reikalas pajudėjo – šį mėnesį bus skelbiamas konkursas dėl pastato išnuomavimo verslininkams. Dar viena problema – laidojimo namų renovacija. Manoma, kad ir šis reikalas artimiausiu metu bus pradėtas spręsti.

Didelės svarbos projektą, kuris ruošiamas ūkininkų sąjungos ir savivaldybės bendromis pajėgomis, pristatė Ramūnas Keršys ir Ingrida Tatarūnė. Šis įdomus ir verslus projektas bus naudingas tiek vietos ūkininkams, tiek jų gaminamos produkcijos gavėjams. Šiuo metu jau yra įsigyta 4 ha žemės buvusios Dusetų lentpjūvės teritorijoje. Pritaikius joje esančius pastatus, žadama atidaryti du cechus. Viename bus gaminama mėsos produkcija iš jautienos ir avienos, kitame veiks pieno perdirbimo ir vaisių – daržovių perdirbimo linijos. Taip pat čia veiktų ir mokymo centras ūkininkams. Kol kas tokio dar neturi nei Lietuva, nei Latvija, o štai Vakarų Europos šalyse tai plačiai paplitęs reiškinys. Tokiu būdu mūsų ūkininkai gautų daug didesnį pelną, nei gauna dabar, pusvelčiui parduodami žaliavą stambiems supirkėjams. Yra paskaičiuota, kad perdirbant pieną savo ceche, vietoj 100 karvių užtektų laikyti 10 – pelnas būtų toks pat. Tad yra apie ką pamąstyti…

Kitose mokyklose plačiai taikoma paslauga – mokamas vasaros stovyklų rengimas – galbūt jau ateinančią vasarą bus įgyvendinta ir Dusetų K. Būgos gimnazijoje. Tam yra visos reikiamos sąlygos. Atlikus smulkius remonto darbus, įruošus papildomus dušus, nupirkus lovas, apšvietus sporto stadioną, čia vasaromis galėtų treniruotis sporto komandos, apsistoti įvairių konferencijų, renginių, plenerų dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių.

Sartų žirgynas – ši tema ne tik aktuali, bet ir labai skausminga, sunkiai išsprendžiama. Pagrindinė kliūtis ta, kad žirgynas yra valdiškas, o tai reiškia, kad praktiškai niekas už nieką neatsako. Taigi nors nuo senų laikų Dusetos daugumai žmonių asocijuojasi su Sartų žirgeliais, dabar atvažiavę ir jais besidomintys turistai nelabai ką gali pamatyti. Kaip atgaivinti žirginį sportą, ir diskutavo susirinkimo dalyviai. Nuspręsta, kad vienas realiausių problemos sprendimo būdų – privati iniciatyva. Tuo labiau, kad šalia jau turime gražų pavyzdį – tai Kazlauskų šeimos poniai, kuriuos matome dažnoje miesto šventėje.

Aptarti ir klausimai, susiję su mugių organizavimu Sartų lenktynių metu, sezoniškumo problema, kalbėta, kaip jos išvengti.

Sartai paskelbti „Žvejų rojumi“, ežero pakrantė pastaraisiais metais keičiasi, gražėja, tačiau dar daug reikia nuveikti, kad tai būtų iš tiesų stiprus traukos objektas ir vietiniams gyventojams, ir turistams. Vasaknų dvaro direktorius Alfonsas Kievišas pristatė medžiagą, kurioje kaip galima idėja vaizduojami suprojektuoti statiniai dabartinės tribūnos vietoje. Tai ir vandens atrakcionai, ir maži nameliai ne tik sausumoje, bet ir ant vandens, kuriuos galėtų išsinuomoti žvejai ar poilsiautojai, bei pasivaikščiojimų krantinė. Idėja labai viliojanti, labai reikalinga. Tačiau kad ji būtų „įkūnyta“, reikės nemažai padirbėti.

Susirinkimo pabaigoje prieita prie bendro sutarimo pagrindiniais klausimais, kai kurie kiti bus gvildenami sekančių susitikimų metu. Vieningai prieita prie išvados, kad aktualiausia problema vis tik ne pinigų ar idėjų stygius, o bendruomenės iniciatyvumas. Sudėtinga rasti veiklių, nebijančių prisiimti atsakomybę žmonių, kurie imtųsi įgyvendinti šiuos ar kitus pasiūlytus projektus. Tokiais iššūkiais patikrinama bendruomenės branda ir sąmoningumas.

Vilija Visockienė