Dusetiškiai šią vasarą tikrai daug keliauja. Už  smagias ir nuotaikingas keliones esame dėkingi Dusetų parapijos klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui

Šį kartą grupė dusetiškių su klebonu Stanislovu pasirinko Biržų kryptį. Pirmiausia aplankėme Astravos dvarą – vieną raiškiausių XIX a. romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Dvarą įkūrė Tiškevičiai, įgiję Biržus XIX a. pradžioje. Vaikščiodami po Astravo dvaro žemes, sužinojome, kad nuo 1930 m. įkurtas lininių audinių fabrikas „Siūlas“ veikia ir dabar. Grožėjomės prie rūmų pastatytomis betoninėmis dekoratyvinėmis liūtų skulptūromis. Autentiškos skulptūros, atvežtos iš Sankt Peterburgo, 1938 m. kaip dovana atsidūrė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Didžiuliame 18 ha mišraus plano parke auga tik vietiniai augalai – eglės, mažalapės liepos, pušys. Ėjome 1987 m. atstatytu dvaro sodybą ir Biržų miestą jungiančiu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą.

Biržuose aplankėme Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Čia klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas 1974 – 1977 m. buvo vikaru. Klebonas maloniai pasidalino savo prisiminimais.

Ir kaip gi būnant Biržuose, neparagauti ir lauktuvių neparvežti, išgirtosios kepyklos „Biržų duona“ gaminių ir nuo seno garsėjančių Biržų krašto aludarių gardaus alaus.

Keliaujant ne tik daug pamatoma, bet ir mezgasi nauji ryšiai, naujos pažintys. Pabiržėje,  Švč. Trejybės bažnyčioje, mūsų laukė klebonas Vytautas Dagelis. Tai labai aktyvus ir meną mylintis klebonas. Jo dėka Pabiržėje pradėta švęsti Šeimų diena. Šiai dienai paminėti, pastatytas stogastulpis su Šv. Juozapo skulptūra. Šis šventasis pasitinka ir jauną, ir seną, primindamas, kokie svarbūs ir mylimi mums turi būti motina ir tėvas, sesuo ir brolis, sūnus ir dukra, seneliai ir proseneliai bei šimtmečius jų puoselėtos tradicijos. Prisiminimui apie Pabiržę, klebonas Vytautas dusetiškiams padovanojo po šventą paveikslėlį su Šv. Juozapo litanija. Bažnyčios šventoriuje 1997 m. pastatytas paminklas iš Pabiržės kilusiems politiniams kaliniams atminti.

Toliau kelionės tikslas – aplankyti Rundalės dvaro ansamblį, esantį netoli Bauskės miesto Latvijoje, pelnytai pramintą „Baltijos Versaliu“. Tai baroko ir rokoko stiliaus pastatų ansamblis. Vaikštant po dvaro ansamblį, rodos, atgyja tuometinė dvaro dvasia – oriai tik ką vaikščiojęs hercogas, rožių sodelyje klegėjusi hercogienės svita, pilies menėse netilęs pokylių šurmulys. Rūmų sienas gaubia ne viena meilės istorija. Rundalės pilyje yra 138 kambariai – daugumos jų interjerai atkurti iki smulkiausių detalių. Rytiniame rūmų korpuse lankytojams atidarytos reprezentacinės patalpos: Auksinė salė, Baltoji salė ir Didžioji galerija. Centriniame korpuse yra hercogo apartamentai, vakariniame korpuse – visiškai restauruoti hercogienės apartamentai. Įspūdingas Rundalės prancūziškas sodas, užimantis 10 hektarų plotą. Galima pasivaikščioti po skersines alėjas, pergolių ir bosketų labirintus, pasigrožėti plačiu rožių sodu, fontanu, ornamentiniais parteriais, suformuotais iš apkarpytų buksmedžių krūmelių, plytų ir baltojo marmuro skaldos aikštelių ir vejos. Rūmai pastatyti pagal italų kilmės Rusijos dvaro architekto Frančesko Bartolomėjaus Rastrelio projektą ir jam vadovaujant. Jo darbai, kaip Žiemos rūmai Sankt – Peterburge ar Jekaterinos rūmai Carskoje Selo, garsūs ekstravagantiška prabanga ir dekoracijų gausa.

Grįždami namo, užsukome prie Ąžuolpamūšės piliakalnio. Buvome ganėtinai jau išalkę, tad gamtos prieglobstyje apetitas tik sustiprėjo. Linksmai nusiteikę, išklausėme mokytojo Romualdo Pučeko pasakojimo apie jo mokykos išleistuvių šventimą ant šio piliakalnio. Piliakalnis stūkso Tatulos ir Ūgės upių santakoje. Manoma, kad vietovė gavo šį vardą dėl augusių galingų ąžuolų.

Papilyje Nekaltosios Švč. Mergelės bažnyčioje mus pasitiko klebonas Virgilijus Liuima. Šiandien klebonas Virgilijus jau ketvirtį amžiaus esantis kunigų luome. Septynioliktus metus tarnauja Papilio krašto žmonėms. Bendraudamas su tikinčiaisiais, pabrėžia tuos pačius dalykus: tikėjimo tvirtumą, žmogaus pasitikėjimą Dievu ir bažnyčia. Svarbiausia katalikui gyventi pagal Dekalogą, pagal bažnyčios įsakymus. Kunigas Virgilijus primena, tikėjimas – ne gražūs

žodžiai, ne pramoga, o bažnyčia – ne uostas, į kurį atplaukiame pasiguosti kai mus ištinka bėda ar pasipuikuoti vestuvių ar krikštynų nuotraukomis.

1982 – 1995 m. klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas buvo Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas. Klebonui čia dirbant, jo iniciatyva Lietuvos krikšto jubiliejui šventoriuje pastatytas akmeninis kryžius (1987 m.), Marijos metais – Švč. Mergelės Marijos skulptūra ant akmeninio postamento (1988 m.). Klebonas pasidalino prisiminimais apie kunigavimą sovietų laikais, apie persekiojimus ir tykančius pavojus. 2006 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras dėl sovietiniu laikotarpiu jo išgyventų persekiojimų pripažino St. Krumpliauską Laisvės kovų dalyviu.

Atsisveikinant, Papilio klebonas Virgilijus, visus apdovanoja malonia šypsena, praskaidrina nuotaiką vienu kitu anekdotu, įteikia prisiminimui šventą paveikslėlį ir palaimina dusetiškių kelionę namo. Taip ir grįžtame namo kupini Dievo meilės, vilties, atlaidumo ir džiaugsmo. Laisvalaikis praleistas turiningai ir prasmingai.

Nuoširdžiai dėkojame Bronytei Latvėnienei už kelionės rūpesčius ir džiaugsmus.

Kelionės dalyvė Laima Gorpinič