Nomeda ir Šarūnas Saukos

N. ir Š.Saukos - foto VilijosPasislėpęs už vešlių tujų nuo smalsių akių, stovi Užtiltėje kuklus medinis namas. Kitoje jo pusėje vėsiais šešėliais dalinasi pakumpusios obelys, pusiau laukinėje rugiagėlių pievoje dūzgia bitės. Vienur kitur sėdinčios susimąsčiusios žmogystos su lengvu priekaištu nužvelgia kiekvieną, įžengiantį į šią oazę. Nesvarbu, kokiu tikslu užklydęs, net ir labiausiai laukiamas svečias sutrikdys nusistovėjusią šeimininkų dienotvarkę. Sename namelyje, persmelktame aliejinių dažų ir džiūstančių augalų kvapo, viešpatauja Kūryba, o ji neatleidžia tuščiai gaištamų valandų bereikšmiams pokalbiams, atidėliojimams, pasiteisinimams. Pro šalį zujančių mašinų gausmas taip pat neįstengia suardyti šios būties tyla užpildytos erdvės ramybės. Tai – dailininkų Nomedos ir Šarūno Saukų namai, jų pasaulis. Kažkada čia apsistoję, kaip tuomet manė, laikinai, jau ketvirtį amžiaus jie gyvena ir kuria Užtiltėje, labai prozišku Melioratorių vardu pavadintoje gatvėje. Kodėl čia? Nuostabos kupinas klausimas dažnai iškyla žmonėms, užklystantiems į Dusetas ir sužinantiems, kad šiame nutolusiame nuo didmiesčių miestelyje gyvena tokie ryškūs Lietuvos menininkai. Patys kūrėjai to visai nesureikšmina, tik prisipažįsta esantys labai prieraišūs ir į nusibodusį klausimą Nomeda atsako taip pat klausdama: „Na ir kas, kad didelis pasaulis? Bet tu tiek pat gali būti laimingas ar, sakykime, Paryžiuje, ar čia pat, po tuja. Priklauso nuo žvilgsnio ir vidinės būsenos…“ Šarūnas žmonos nuomonei pritaria: „Niekaip nesuprantu, kodėl žmonės savo gyvenamajai vietai leidžia būti stipresnei už save? Argi žmogų gali keisti vieta? Juk jei gyvenčiau Vilniuje – lygiai taip kaip ir dabar namuose sėdėčiau ir tapyčiau.“

Gyvenamosios vietos pasirinkimas nėra atsitiktinis – šiuose kraštuose gimė ir augo Nomedos močiutė Bronė. Jos noras mokytis buvo toks stiprus, kad iš Bileišių kaimelio pėsčiomis eidavo į Zarasų gimnaziją. Nuo 1945 m. ji su vyru Juozu Kudarausku ilgus metus mokytojavo Dusetose. Čia likimas lėmė gimti ir Nomedai, tas pats likimas vėliau parvedė iš Vilniaus atgal į gimtinę. Tapytoja dirba dailės mokytoja Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje, yra išugdžiusi nemažą būrį talentingų vaikų. Sūnus Mykolas taip pat pasirinko kūrėjo kelią – studijuoja skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Tai jo sukurtos skulptūros pasitinka užsukusius į Saukų namus. Dukra Monika baigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas Vilniaus universitete, tačiau netikėtai pačiai sau įgijo ir menotyros daktaro vardą Vilniaus dailės akademijoje, apgynusi disertaciją „Pasakojimo strategijos Šarūno Saukos tapyboje“.

Nors Dusetose ir jų apylinkėse menininkų netrūksta, Saukų šeima yra išskirtinė. Žinoma, apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Šarūno Saukos kūrybą meno kritikai ir žiūrovai diskutuoja kur kas dažniau, bet pats dailininkas sako, kad Nomeda yra puiki tapytoja, o jis pats – ne tapytojas, o vaizduotojas. Ne vienas dusetiškis gali didžiuotis Šarūno „vaizduose“ radęs save arba Nomedai padovanojęs vėliau į drobę perkeltus glėbius įvairiausių žolynų. Ir kolegos menininkai nepamiršta tarti gerą žodį apie Saukas už jų indėlį į Dusetų dailės galerijos įkūrimą. Nedaugžodžiaujantys menininkai įpratę kalbėti savo kūryba, tad jų palinkėjimas „Dusetų“ laikraščio skaitytojams buvo lakoniškas, bet talpus: „Gražiai gyventi ir nesipykti.“

Ketvirta valando ryto, o Saukų namelio langai jau šviečia. Tai Nomeda ir Šarūnas apyaušrio šviesoje buria, atnašauja su teptukais prie molbertų. Gimsta naujos įspūdingos istorijos…

Kultūros centro Dusetų dailės galerijos darbuotojai dailininkams Nomedai Saukienei ir Šarūnui Saukai už svarų indėlį prisidedant prie Dusetų dailės galerijos įkūrimo 1995 m., profesionalios dailės puoselėjimą ir propagavimą bei Zarasų krašto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje pasiūlė suteikti Zarasų krašto garbės piliečių vardus.

Tapytoja Nomeda Saukienė gimė 1957 m. rugpjūčio 21 d. Dusetose, Zarasų rajone. 1981 m. baigė Lietuvos dailės valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) tapybos fakultetą. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1983 m. dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų Lietuvoje ir 13 užsienyje: Rusijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Švedijoje, JAV. Yra surengusi 24 personalines tapybos parodas. Tapytojos kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, privatūs kolekcionieriai iš Lietuvos ir užsienio.

 Dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Šarūnas Sauka gimė 1958 m. rugsėjo 11 d. 1976-1983 m. baigė Lietuvos dailės valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) tapybos fakultetą. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1989 m. dailininkų ir dailės kritikų ,,Grupės 24“ narys. Apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1989 m.), VIII Vilniaus tapybos trienalės premija (1990 m.). Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (1998 m.), Baltijos Asamblėjos medaliu (2013 m.) Dalyvavo daugiau nei 60 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje. 1985-2012 m. surengė 18 ypatingai svarbių personalinių parodų Rusijoje, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, tarp jų ir Dusetose, Zarasų rajone.

Vilija Visockienė