PALAIMINK, DIEVE MUS

Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Share on Tumblr0Email this to someone

Jau tapo tradicija, kad Lietuvos Valstybės dienos iškilmės  prasideda Dusetų  Švč. Trejybės bažnyčioje Šventomis Mišiomis, kuriose meldžiamės už savo Tėvynę, jos žmones, kuriose dėkojame Aukščiausiam už savo žemę, duoną, kalbą, tikėjimą. Šv. Mišias, liepos 6 dieną, 19 val. aukojo Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.

Po Šventų Mišių  nuskambėjo Dusetų bažnyčios choro didingai giedama daina, jau tapusi giesme –  „Lietuva brangi“. Chorui pritarė visi pamaldose dalyvavę dusetiškiai ir svečiai.

Tautiniais rūbais pasipuošusios moterys iškilmingai išnešė Lietuvos trispalvę iš bažnyčios. Gausiai susirinkę šventės dalyviai, dainuodami patriotines dainas palydėjo mūsų brangią vėliavą į Nepriklausomybės aikštę, kur turėjo vykti iškilmėms suplanuoti renginiai.

Lietuvos Valstybės vėliavą į Dusetų padangę iškėlė šių metų Kraštiečių šventės nominanatai Janina Kaškauskienė ir Modestas Stipinas, skambant nepaprasti prasmingai ir Lietuvoje labai mylimai, K. Vasiliausko dainai – „Brangiausios spalvos“: „O širdyje lietuvio – brangiausios spalvos trys. Geltona spalva – tai saulė / Žalia  – tai laukų spalva / raudona – tai mūsų kraujas / Kartu jos – tai Lietuva…“

Šventę pradėjo iškilmių vedančioji Laima Gorpinič. Per aikštėje pastatytus mikrofonus, per Dusetas, per mūsų mėlynuosius Sartus nuaidėjo sodrus Laimos balsas – „Šitą žemę man likimas dovanojo / Pilką dangų, sniego sodus ir pilis / Ir klevais raudonais rudenį liepsnoja / Ir atvėrus kiekvienam plačiai duris./ Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka / Jos kalba mane užbūrė amžinai / Ir tegul ją visos negandos aplenkia / Mano žemė – man vieninteliai namai.“ ( G. Paškevičius )

Laima Gorpinič priminė mums, kad ši data Lietuvoje minima kaip Valstybės diena, nes 1253 metų liepos 6 – ąją buvo karūnuotas Lietuvos Karaliumi kunigaikštis MINDAUGAS. Karūnavimas užbaigė valstybės sukūrimą – Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

Dusetų padangėje plazdant Lietuvos trispalvei nuskambėjo, nuaidėjo sveikinimas – SU  MŪSŲ  VALSTYBĖS,  LIETUVOS   KARŪNAVIMO  DIENA !

Iškilmingą sveikinimo žodį tarė Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Jis pasidžiaugė, kad Dusetos vis gausiau ir didingiau švenčia šią Lietuvai reikšmingą dieną, kad vis daugiau dusetiškių ir svečių renkasi į Šv. Mišias Dusetų bažnyčioje ir į šią mūsų svarbiausių iškilmių vietą – Nepriklausomybės aikštę.

Susirinkusius į šventę sveikino Dusetų bendruomenės pirmininkė Aldona Žiliukienė, Dusetų šaulys Juozas Kazlas, savo kūrybą skaitė Dusetų literatės Leokadija Malcienė, Angelė Braknienė, Elena Antonova, ir šių eilučių autorė Marija Varenbergienė.

Nepamiršo mūsų renginio vedančioji Laima Gorpinič mums priminti, kad šie matai Lietuvoje yra Tautinio kostiumo  ir piliakalnių metai, kad piliakalniai – tarsi mūsų žemės metraščiai, rašyti daugiau nei pusantro tūkstančio metų. Piliakalniai, kalbėjo Laima, yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos pilietybės simbolis, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybingumo liudijimas. Įdomu, kad  Zarasų rajone yra 45, Utenos – 58, Molėtų – 37 , piliakalniai.

Dusetų Kultūros centro Dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, pasveikinęs susirinkusius, paaiškino, kokiam tikslui Nepriklausomybės aikštėje išstatyti molbertai. Ten, kalbėjo Alvydas, gali būti įamžinti visų šventės dalyvių  LINKĖJIMAI  LIETUVAI. Ir pakvietė visus – paišyti piešinėlius, rašyti savo mintis ir palinkėjimus, užrašyti šios dienos datą, nes tai bus gimusi nauja tradicija švenčiant Lietuvos Valstybės dieną Dusetose. Ir pažadėjo, kad šie vatmano lakštai bus išsaugoti atminčiai. Dėkojame už šią originalią ir įgyvendintą mintį –  Alvydui Stauskui, Margaritai Simokaitytei ir Sigitai Gudonienei.

Tiek daug  patyrę įspūdžių, padainavę, pabendravę, įamžinę savo PALINKĖJIMUS  LIETUVAI, sulaukėme ir 21 valandos, kada iš mūsų ir visų mylinčių Lietuvą širdžių, ir nuo  ŠIMTO LIETUVOS piliakalnių,  nuskambėjo TAUTIŠKA  GIESMĖ. Pasijutome tokie dideli, stiprūs, vieningi ir mylintys savo vienintelę, savo apdainuotą, krauju aplaistytą žemę – LIETUVĄ.

Šventę užbaigė didingai ir jaudinančiai, mūsų renginio vedančiosios Laimis Gorpinič padeklamuoti žodžiai, kurie  taip tiko aikštėje buvusiems senoliams, jauniems žmonėms ir gausiam vaikučių būriui: „PALAIMINK  DIEVE,  MUS, /  LIETUVOS  VAIKUS / IR  KIEKVIENO  MŪSŲ  BALSĄ / TEIŠGIRSTA  ŽEMĖ  IR  DANGUS /  PALAIMINK,  DIEVE,  MUS, / MOTINOS  RANKA /  JUK  VISIEMS  MUMS  VIENĄ  KRAUJĄ / DAVĖ  LIETUVA.“( G. Zdebskis )

Malonu, kad Lietuvos Valstybės dienos paminėjimo šventė Dusetose  –  ne vien tik Tautiškos Giesmės giedojimas, bet ir viso miestelio žmonių susibūrimas draugiškai pabendrauti, pasidžiaugti, kad mes esame savo gimtinės ir savo žemės Lietuvos patriotai, nesvarbu, kokios tautybės būtume. Šventės  organizatoriai, Dusetų Kultūros centras Dailės galerija, parapijos Pastoracinė taryba, Dusetų literatai, labai pasistengė, kad ši šventė taptų ypatinga ir neužmirštama, kad ji būtų dar prasmingesnė, dar labiau apjungianti ir vaikučius, ir jaunimą ir senuosius mūsų krašto žmones.

                                                               Marija  VARENBERGIENĖ