Sėkmingo ūkininkavimo paslaptys

Važiuodama saulės nuauksintais laukais į Antažiegės kaimą pas ūkininkus Giedrę ir Stasį Brogas, šiek tiek su nerimu galvojau, kaip jie mane sutiks. Gana dažnai besilankantys smalsūs žurnalistai, ko gero, spėjo įkyrėti sodybos šeimininkams, tačiau visus jie priima svetingai ir nuoširdžiai atsakinėja į klausimus. Taip sutikta buvau ir aš. Sulaukus iš laukų parskubėjusio šeimininko, pasivaišinus gardžiais šeimininkės paruoštais pietumis, susėdome pasikalbėti. Pajuokavę, kad apie jų ūkį jau visiems viskas žinoma atmintinai, Giedrė ir Stasys trumpai priminė savo ūkininkavimo pradžią. 1992 metais, atsiėmę Stasio tėvų žemę – 16 ha, netikėtai patys sau tapę ūkininkais, jie pradėjo po truputį kurtis, plėstis ir šiandien G. ir S. Brogų ūkis apima 150 ha žemės, iš kurios apie 60 ha skirta javams: kviečiams, miežiams, kvietrugiams, avižoms. Gyvulių bandą šiuo metu sudaro 33 melžiamos karvės, taip pat yra apie 20 prieauglio. Ir visa tai pasiekta be paskolų, lyg vykdant dar Stasio senelio, vėliau ir tėvo kartojamą griežtą priesaką: „Jokio lindimo į bankus!“ Be abejo, buvo pasinaudota ES suteikta parama. Tačiau pagrindiniai sėkmės garantai – begalinis darbštumas, sumanumas ir užsispyrimas, ko labiausiai reikia, ūkininkaujant skurdžiose mūsų žemėse. Iki šiol sekėsi tikrai neblogai, ne veltui G. ir S. Brogų ūkis yra vienas didžiausių ir pažangiausių Zarasų rajone, o šiemet pelnė nominaciją kaip vienas geriausiai besitvarkančių ūkių Dusetų seniūnijoje.

Šiais metais ūkininkus ypač nudžiugino ir nustebino rekordinis javų derlius: prikulta iki 7 – 8 tonų iš ha, pirmą kartą per visą jų ūkininkavimo metą. Užtenka pasakyti, kad vidutiniškai mūsų ūkininkai prikulia 3 – 4 tonas iš ha, ir tampa aišku – gamta, šykštėjusi lietaus, bent jau čia buvo neįprastai dosni žemdirbiams. Kaip juokavo Stasys, prikūlė net ir tie, kurie nesėjo! Tačiau perteklius dažnai nusmukdo kainas, taip nutiko ir šį rudenį – grūdai superkami mažesnėmis kainomis ir vangiai. Tad ūkininkai nesiskubina grūdų parduoti, laiko sandėlyje, ir, kaip įprasta, didžiąją dalį grūdų skirs savo gyvulių pašarui. Žymiai skaudesnė ir kertanti per ūkio biudžetą yra kita problema – Rusijai paskelbus embargą pieno supirkimo kainos visoje ES sumažėjo maždaug 12,5 proc., o labiausiai jos krito Lietuvoje – net 32,8 proc. Palyginus su pernai metais kainos sumažėjo dvigubai, pienininkystė nebeduoda jokio pelno ir ūkininkų akyse atsispindi nerimas – kaip bus toliau? Ar tik nereikės išparduoti visos taip ilgai formuotos veislinių ir produktyvių karvių bandos, jas pakeičiant mėsiniais galvijais? Bet ir tai ne išeitis, žinant, kad ir mėsinių galvijų augintojams nelengvas metas. Apgailestauja žemdirbiai ir dėl dar vienos bėdos. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl kiaulių maro išskersti visas kiaules, toks nuosprendis atsiliepia ir tiems, kurie netiesiogiai buvo susiję su kiaulininkyste – ženkliai sumažėjo grūdų supirkimas iš vietinių ūkininkų, skaudama širdimi pilamos laukan išrūgos, liekančios nuo pieno produkcijos perdirbimo.

Paklausus, ar viskas taip liūdna, Giedrė ir Stasys nusijuokia: „Tikrai ne!“ Ir priduria, jog svarbiausia, kad būtų sveikatos ir jėgų, o visos kitos bėdos yra laikinos ir išsprendžiamos. Džiaugsmo teikia daug kas – dukros, kurios su šeimomis aplanko tėvus kiekvieną savaitgalį, augančios anūkėlės, ūkyje talkinantys šaunūs padėjėjai, atostogos, kurias pasidaro sau, tegul ir neilgas, du kartus metuose ir tuomet keliauja pailsėti į Nidą ar Druskininkus. Nemažai ir užsienio šalių pamatyta, vykstant ten pasisemti pažangaus ūkininkavimo metodų. Laisvalaikis šiuose namuose taip pat aktyvus, o vakarais nepamirštama perskaityti naujienas laikraštyje ar internete ir sužinoti, kas dedasi pasaulyje.

Netoli tvarkingos, gražiai prižiūrimos sodybos aptvare ganosi keletas karvių su veršeliais – einame susipažinti su ūkininkų maitintojomis, padaryti nuotraukos. Jaukūs gyvuliai sekioja paskui šeimininkus ir taip „išduoda“, kad šiuose namuose klesti ramybė ir santarvė – tai dar kelios sėkmingos Giedrės ir Stasio Brogų ūkininkavimo paslaptys.

Vilija Visockienė