Dusetų ir Antalieptės piligrimai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėje

Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Share on Tumblr0Email this to someone

Birželio 25-ąją dieną Dusetų ir Antalieptės piligrimai dalyvavo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėje Katedros aikštėje, Vilniuje.

Kelionę organizavo Dusetų parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas ir piligrimė Bronė Latvėnienė.

Piligriminę kelionę pradėjome malda. Prašėme Aukščiausiojo globos mūsų šeimoms, jaunimui ir parapijai. 

Į Katedros aikštę pačioje Vilniaus širdyje stebėti istorinio reginio suplūdo minios žmonių. Prasidedant renginiui buvo teigiama, kad Katedros aikštėje jau buvo susirinkę apie 30 tūkst. žmonių. Prieigose jų buvo dar apie 10 tūkst.

Prieš 14 val. pusšimčio vyskupų procesija išėjo iš Arkikatedros per centrinį įėjimą. 14 val. prasidėjo šv. Mišios Katedros aikštėje. Garbės sargybos kariai pro centrines Katedros duris į aikštę atnešė raudonu audiniu užklotą sarkofagą. Šeštadienį T.Matulionio sarkofagas iškilmingai pervežtas iš Kaišiadorių į Vilniaus Arkikatedrą.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse T.Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys Šventojo Sosto atstovas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).

Kardinolas Andželas Amatas homilijoje kalbėjo apie palaimintojo Teofiliaus Matuliono, Kaišiadorių arkivyskupo, mirtį, kuri buvo sąlygota įkalinimo kančių. „Ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas pamažu nualino tvirtą ir drąsų Evangelijos liudytoją. Tačiau persekiojimai ir kankinimai nepalaužė jo valios.

„Kankinys Teofilius Matulionis buvo nuolankus, dosnus, romus ir ištikimas žmogus. Jis visus moko, kaip reikia gyventi, melstis, kentėti ir dirbti didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui. Jo sieloje nebuvo dalinančių sienų. Jo širdis buvo kupina beribės meilės, užkrečiamos ramybės, gailestingo gerumo. Sekime juo! Palaimintasis Teofiliau Matulioni, melski už mus!“ – homiliją baigė A.Amatas.

Teofilius Matulionis – XX amžiaus vyskupas, kuris tris kartus dėl savo religinių įsitikinimų ir pasipriešinimo valdžiai kalėjo Rusijos kalėjimuose.  1923 m. dvejiems metams jis buvo įkalintas Maskvoje, 1929 – ketveriems Solovkų salose bei Peterburge, o 1946 – dešimtmečiui Oršoje, Vladimire, galiausiai Mordovijos invalidų namuose. Savo tvirtumu jis stebino ne tik bendrakeleivius, bet ir kankintojus. Jis nė karto nėra blogai atsiliepęs apie savo tardytojus ir prievaizdus. Priešingai – gailėjo jų, kad šiems tenka tiek daug su vyskupu vargti. T.Matulionis mirė 1962 metais būdamas 89-erių.

Garbingasis Teofilius ir visas jo gyvenimas yra tik susitikimo tiltas, vedantis mus Dievo artumo link. Vis dėlto kunigystė savo reikalingumo ir grožio neprarado. Sunkumų visais laikais buvo ir bus. Šioje žemėje nėra nei tobulos vietos, nei tobulo laiko. Kiekvienam laikui savi iššūkiai, tačiau duodama reikalinga malonė ir asmenybės. Pamatinės gyvenimo vertybės nepakito, pagrindiniai žmogaus troškuliai irgi išliko, pasikeitė tik priemonės, sąlygos, tačiau kova už gėrį ir toliau vyksta žmogaus širdyje.

Nors yra žmonių, kurie sugeba atsirinkti ir atskirti, kur yra tiesos žodis, o kur tiesiog melas. Gyvenimas pasikeitė ir dėl drastiškai sumažėjusio gyventojų skaičiaus kaime, kuriame ilgus amžius telkėsi mūsų tautos išlikimo syvai. Stipriai pasikeitė pats žmonių gyvenimo būdas, nes technologijos padarė poveikį žmonių gyvenimui, bendravimui. Pasikeitė religingumas, sumažėjo jautrumas aplinkai ir, nors technologijos žadėjo palengvinti žmogaus gyvenimą, vis dėlto žmogus dažnai jaučiasi labai apkrautas ir įtrauktas kažkur kitur, bet ne į savo vidų, todėl vis mažiau laiko atranda maldai. Pasikeitė pamaldumas, pagarba šventiems dalykams. Kai kurie dalykai šių laikų žmogui tapo tiesiog nebeiškalbingi. Tačiau sielos troškulys niekur nedingo.

Mus nustebino žmonių gausa Katedros aikštėje. Beatifikacijos šventė tai ne tik istorinis įvykis, bet ir palaiminimas visai mūsų šaliai. Ši šventė buvo savo visuotinumu panaši į Baltijos kelią. Mums ir visai Lietuvai tai buvo išskirtinė diena. Nes tokių iškilmių mūsų šalyje nėra buvę. Šv. Mišiose dalyvavo  prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas dėkojo visiems susirinkusiems, o kreipdamasis į Lietuvos jaunimo dienų dalyvius sakė: „Tegul palaimintasis Teofilius būna Jūsų gyvenimo nuotykio bendrakeleivis! Nuo šiol Jūs turite misiją ir įpareigojimą: kaip Teofilius mylėkite tiesą ir niekada nesilenkite melui. Tiesa padarys Jus laisvus. Siunčiu Jus kiekvieną į savo vyskupiją, savo miestą, savo namus paskelbti: Garbė Dievui! Lietuva turi naują palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale.“

Iškilmingos beatifikacijos šv. Mišios vyko lotynų kalba, o liturgijoje vartotos lietuvių, latvių, rusų, baltarusių, anglų kalbos. Visi dalyvavę šv. Mišiose gavome knygeles su lietuvišku vertimu bei natomis.

Tapę istorinio įvykio liudininkais ir pilni įspūdžių pasukome namų link. Palaiminti ir džiaugdamiesi turininga diena šnekučiavomės.

Piligrimai dėkingi už puikiai suorganizuotą kelionę į  šią beatifikacijos iškilmę Dusetų parapijos klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui ir piligrimei Bronei Latvėnienei. Gera ir jautru buvo būti  kartu istorinio įvykio Lietuvai metu.

 Piligriminės kelionės dalyvė Aldona Žiliukienė

Foto Aldonos Žiliukienės