Švč. Sakramento adoracija – tai sena bažnyčios tradicija, išreiškanti ypatingą pararbą ir meilę Eucharistiniam Jėzui. Tai asmeniškas ir bendruomenės susitikimas su Eucharistiniu Jėzumi ir Jo garbinimas tyloje ar bendrais renginiais, pripildytais širdies šilumos, atsidavimo Auščiausio malonei ir žavesio tikėjimo paslaptimis.
Adoracijos metu yra labai svarbi tyla – tylos malda ir buvimas šalia, kai Švč. Skramentas, t. y. Pats Jėzus Kristus Duonos (Ostijos) pavidalu pastatomas ant Altoriaus puošniame liturginiame inde – Monstrancijoje.
Nepertraukiama Švč. Sakramento adoracija Dusetų Švč. Trejybės bažnyčoje vyksta jau antrą kartą. Šis taurus renginys – tai meilės budėjimas, į kurį įtraukiami visi tikintieji, kiekvienas pagal savo galimybes. Tai vienybės ženklas tarp visų, pamainomis ateinančių melstis ir tai tampa ilga ir nenutrukstama meilės bei tikėjimo grandine.
Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė parengė gražų ir informatyvų Švč. Sakramento adoracijai skirtą pakvietimą – bukletą, kuriame patalpinta visa šios maldų pynės informacija, suskirstant adoracijos laiką valandomis. Trumpoje ištraukėlėje, parašytoje pakvietime, sakoma: „Ieškant naujų galimybių šiandieniam žmogui susitikti Viešpatį, Lietuvos vyskupai Šeimos metų proga nuoširdžiai kviečia Lietuvos žmones atnaujinti ir pagilinti Švč. Sakramento adoracijos praktiką.“
Į pirmadienio (rugsėjo 15 d.) ankstyvąsias 8 val. rytmečio Mišias, kurias aukojo Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, rinkosi parapijiečiai ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai. Adoracijoje dalyvavo 5 – 8 klasių, II – IV gimnazijos klasių mokiniai. Pasikeisdami klasėmis, jie Švč. Sakramentą garbino iki 14 valandos.
Penktokai įsiliejo į rytinę Šv. Mišių auką. Kiti meldėsi Jėzaus, šv. Augustino, šv. Jono Auksaburnio ir kitų šventųjų maldų žodžiais. Pamąstymams skaitė Bruno Ferrero, Anthony de Mello tekstus, mokėsi melstis tyloje. Adelė Krikščionaitytė Dievą garbino giesme „Nuo ryto aušros iki vakaro žaros“.
Nuo 14 valandos savo kūrybos eilėmis Švč. Sakramentą garbino Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ narės. Klūpodamos ant kelių jos nuoširdžiausius ir gražiausius žodžius skyrė Aukščiausiam, širdimis ir lūpomis kalbėdamos su Juo. Prie jų prisijungė ir Antalieptės parapijos seniūnaitė Olga Raugienė, kiti tuo metu meldėsi bažnyčioje. Jaudinančiai nuskambėjo visų, susiėmusių už rankų, tyliai sugiedota Viešpaties pagarbinimo giesmė: „Garbinkime švenčiausiąjį Skramentą“.
Sukalbėjusius Dievo gailestingumo vainikėlį Antalieptės parapijiečius pakeitė Dusetų Meno mokyklos mokiniai, kuriuos atlydėjo mokytojas Juozas Švedas.
Aukščiausiojo pagarbinime dalyvavo Vosgėlių ir Sadūnų kaimų bendruomenių tikintieji, religinę muziką atliko vargonininkė Jolita, jausmingai giedojo Janinos Kaškauskienės vadovaujamas Dusetų moterų ansamblis „Svaja“. Dangiškų garsų mūsų šventovę pripildė Margaritos Simokaitytės giesmės, pritariant gitaros skambėjimui. Keletą kūrinių atlikti jai padėjo muzikos mokytoja Eglė Kuzmienė. Visus žavėjo mokytojos ir jos buvusios mokinės duetas.
Anksyvą rytmetį melstis atvyko Dusetų krašto ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos ir Antalieptės tikinkieji, palydėti Olgos Raugienės.
Šios kilnios ir gražios, nepertraukiamos Dievo pagarbinimo maldos širdimi ir simboliu tapo mūsų bažnyčios šviesuolės: Bronė Latvėnienė, Ona Puodžiukienė, Elena Antonova, Zofija Lašienė, Elena Ramanauskienė, Stasė Visockienė, Joana Stašienė ir Veronika Kazlauskienė, kurios prie išstatyto Švč. Sarkamento nuolatos budėjo ir meldėsi visas 24 valandas.
Daug maldų buvo sukalbėta, melstasi daugeliu intencujų – už šeimas, už parapijiečius, už Ukrainą ir jos žmones, už Popiežių, Lietuvos kunigus ir Vyskupus, už taiką pasaulyje.
Rugsėjo 16 dienos rytmetį 8 val. Šv. Mišiomis baigėsi visą parą vykęs Aukščiausio pagarbinimas mūsų bažnyčioje. Šv. Mišių
pamoksle klebonas Stanislovas padėkojo visiems dalyvavusiems nepertraukiamoje adoracijoje ir priminė, kad kasdieninėje maldoje „Tėve mūsų“, prašydami Aukščiausio „Kasdieninės duonos“ nepamirštume, kad į šią šventą sąvoką įeina ne tik duona, kurią suvalgome, bet ir meilė artimui, meilė Tėvynei, mūsų gyvybė, mūsų Žemė, tikėjimas, pagarba Bažnyčiai ir šeimai.
Marija VARENBERGIENĖ