Ne veltui pradėjau Emilijos Čypaitės, Dusetų kūrybingiausios metų amatininkės pristatymą, šiais garsiojo filosofo žodžiais. Užėjus į Daivos ir Eriko Čypų namus, įsikūrusius Eivenių kaime, pirmiausiai į akis krenta Kūryba, būtent iš didžiosios raidės, nes čia ji karaliauja visur! Net išdidus katinas šaukiamas neįprastai – Šlapdriba. Apuostęs ir pripažinęs, kad grėsmės nekeliu, jis susirango man ant kelių, o mes su Emilija pradedame pašnekesį. Iš pradžių kiek nedrąsų, bet kai kalba pasisuka apie vieną svarbiausių dalykų jos gyvenime – piešimą, merginos akys suspindi ir ji atverčia savo eskizų, piešinių sepija albumą, kuriame akimirkos iš Lietuvos dvarų gyvenimo, taip pat gyvulėlių, kuriuos Emilija labai mėgsta piešti, „portretai“. „Dusetų“ laikraščio skaitytojai jau žino, kad E. Čypaitė, Dusetų K. Būgos gimnazistė, šiais metais laimėjo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos organizuotos XXI Lietuvos mokinių dailės olimpiados I laipsnio diplomą. Tai kryptingo ir itin atkaklaus darbo vaisiai – Emilija baigė Dusetų meno mokyklą, taip pat ji yra Neakivaizdinės jaunųjų dailininkų mokyklos I laidos absolventė. Neakivaizdinės studijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje truko dvejus metus. Šiuo metu įgūdžius tobulinti, nepamiršti to, kas jau išmokta, jai padeda mokytoja, dailininkė Nomeda Saukienė. Neseniai Emiliją pasiekė džiugi žinia – nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietuvos Maximalistai 2015“ jai metams skyrė skatinamąją stipendiją kūrybos ir meno kategorijoje. Tad priemonėms – dažams, popieriui – bus savų lėšų. Nors mergina pinigėlių kūrybinėms reikmėms jau ne pirmus metus užsidirba ir pati, gamindama papuošalus. Tai dar viena meno sritis (būtinai reikia paminėti ir jos fantastiškus keramikos darbus), kurioje laisvai skleidžiasi kūrėjos fantazija. Papuošalai, labai saviti, žaismingi, pagaminti su skoniu ir meile, pakeri tiek jaunas, tiek vyresnes pirkėjas. Anksčiau Emilija gamino juos iš epoksidinės dervos ir įvairių augalų žiedų bei lapelių. Šios vasaros atostogų atradimas – papuošalai iš modelino, kuris suteikia žymiai daugiau galimybių reikštis mintims ir piešėjos talentui. Sugalvoti formą, ją išdegti – tai tik pusė darbo. Idėja piešiniui, spalvos, linijos – yra kur įsibėgėti! Taip vienas po kito gimsta kaklo papuošalai, sagės, auskarai, šmaikštūs ir lyriški, visi skirtingi, subtilūs ir šilti. Vieno kūrinėlio gamyba trunka apie keturias valandas. Paklausta, iš kur atklysta sumanymai, Emilija ilgai negalvoja: „Iš visur!“ Taigi, šiuose namuose, kur visur sklando kūrybinės idėjos, telieka jas sugauti ir įkūnyti. Žvilgteliu į darbo stalą: viena jo pusė priklauso jaunajai dailininkei ir dizainerei, kitoje pusėje išrikiuotos dėžutės, pilnos ryškiaspalvių karoliukų ir siūlų. Tai Emilijos auksarankės mamos Daivos lobynas. Ji taip pat kuria papuošalus – iš karoliukų pynių neria elegantiškus kolje, apyrankes. Kiek į juos įdėta laiko ir sumanumo, tik pati rankdarbių meistrė žino.
Netenka spėlioti, iš kur Emilija paveldėjo tokį kruopštumą ir darbštumą, kaip ji suspėja tiek daug padaryti. Abiejų tėvų įtaka nenuginčijama – nežinia, kada prasideda jų darbo diena ir kada baigiasi. Kitaip ir neįmanoma – tiek sumanymų ir svajonių turi šios išskirtinės šeimos nariai, kad belieka jiems nuoširdžiai palinkėti laiko ir jėgų viskam įgyvendinti.
