Vasario 28 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko neįprasta, bet labai įdomi technologijų pamoka, skirta vyresniems Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviams.

Pravesti šią pamoką buvo pakviesta dusetiškė, kūrybinės amatų grupės „Dusetėlė nuo Sartų“ narė Daiva Stasiškienė. Ši talentinga dusetiškė yra apdovanota daugybe talentų, kuriais visada yra pasirengusi pasidalinti su norinčiais išmokti nepaprastų dalykų, galinčių papuošti buitį, save, parengti ypatingas dovanas savo mieliems žmonėms.. Ji – mezgėja, siuvinėtoja, audėja, papuošalų kūrėja, tapytoja, ir dar daug nuostabių dalykų galinti sukurti moteris. Šią dieną, ji buvo pasirengusi pasidalinti su gimnazistėmis vilnos vėlimo paslaptimis.

Nušurmuliavo pilnos alaso ir juoko Užgavėnės Dusetose, Riebalų švente šiemet pavadintos – su kaukėtais suodinais padarais, lendančiais iš papečkio, su ilgaskverniais žydais, pardavinėjančiais aklą seną kumelę, su ryškiaspalvėmis čigonėmis, buriančiomis iš delno… Siautėjo ši šutvė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos salėje, o tramdė juos paprastos, bet tikrai ne prastos kaimo moterėlės – dėdienė (Sigita Gudonienė) su Agočiute (Edita Sinkevičienė).

Paminėjus vasario 14-tos datą, ko ne visiems prieš akis iškyla švento Valentino diena, kai visi puošiasi raudonai, dalina širdeles ir šypsenas aplinkiniams. Bet šį kartą Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vyko renginys, skirtas 2018 Metų knygos rinkimams.

Netikėtai saulėta ir šilta vasario 16 diena buvo lyg gamtos dovana žiemos tamsumų išvargintiems žmonėms. Istorine prasme ši diena mums taip pat turi neįkainojamą vertę. Tad žmonės, švenčiantys Lietuvos gimtadienį, rinkosi pasipuošę ne tik trispalve įvairia atributika, bet ir giedromis šypsenomis veiduose, pakylėtomis širdimis. Minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prasidėjo šv. mišiomis Šv. Trejybės bažnyčioje, kurias aukojo klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.

Vasario 2 d. Dusetos neatpažįstamai atgijo, nenutrūkstamam mašinų srautui užpildžius gatves – kaip skaičiuoja žirgų lenktynių organizatoriai, šiemet Dusetose apsilankė apie 25 000 žirginio sporto mėgėjų. Oras nebuvo labai palankus, beveik visą dieną lijo, bet trasos ledas atlaikė išbandymą, o ir žiūrovams neteko braidyti po purvyną. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-osios, o kaip rengiamos oficialiai – 111-osios. Nuo 1933 metų jas organizuoja Žemės ūkio rūmai ir kiek vėliau vairą perėmusi Žemės ūkio ministerija. Lenktynių metu tradiciškai vyksta ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti žiemos mugė „Sartai 2019“, kurią organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Visas straipsnis →

Žirgai žirgeliai… Kiek apie juos bekalbėtume, besigrožėtume, niekada nebus gana! Tai liudija jau trylika metų iš eilės Respublikinių tradicinių žirgų lenktynių programą papildančios menininkų kūrybos parodos „Žirgas dailėje“ arba „Žirgas fotografijoje” bei leidiniai su tos pačios tematikos dailės kūrinių ir fotografijų reprodukcijomis. Į šių metų parodos organizatorių kvietimą atsiliepė net 93 fotografai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Turkijos, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vokietijos, Airijos ir Rumunijos atsiuntę vertinimui apie 800 fotografijų. Parodai vertinimo komisija atrinko 54 autorių 101 įdomiausią, originaliausią fotografiją, kurios sugulė į katalogą „Žirgas dailėje“. Visas straipsnis →

Šiemet, minint Dusetų 500 metų jubiliejų, dera atsigręžti į iškiliausius šio krašto žmones, šviesuolius, galinčius būti darbštumo, atkaklumo, kūrybiškumo ir meilės savo amatui pavyzdžiais. Viena tokių – šalia Sartų gimusi ir užaugusi, Dusetose mokyklą baigusi ir daug savęs Dusetų jaunimui atidavusi bitininkė, bitininkystės konsultantė Meilutė Močiškytė. Vasario pradžioje pasirodė nauja jos knyga „Gyvenimas tarp bičių“, kurioje plačiai aprašytos bitininkystės tradicijos Sartų krašte. Taip pat bitininkai ras bityno darbų kalendorių ir daug vertingų patarimų.

Ant mano delno guli duonelė,

Ant mano delno juoda riekelė.

Ir verks duonelė, jei aš tingėsiu,

Jei aš tingėsiu – jos nemylėsiu.

Tinginio valgoma verkia duonelė.

Ant mano delno ji verkt negali.

Aš viską dirbsiu, ką tik mokėsiu.

Per visą dienelę šviesią.

Tegu tik juokias mano duonelė,

Tegu tik juokias juoda riekelė.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą duoną. Įsigalėjus krikščionybei ši diena buvo sutapatinta su III a. vid. Katanijoje (Sicilijoje) gyvenusia kankine, po mirties šventąja paskelbta Agota. Visas straipsnis →

„Susitikimas nuostabiose Dusetose su ypatingais žmonėmis. Dėkui už pakvietimą. Dėkui už tai, kad klausėtės taip, jog labai gera buvo kalbėti. Dėkui, kad suteikėte progos pasidalinti įžvalgomis. Kalbėjau labai asmeniškai. Taip pat ir apie tai, kodėl atsidūriau politikoje. Svarbiausia tema – ką šiandien reiškia būti krikščionimi? Džiaugiuosi, kad galėjau papasakoti ir apie S. Greggo „Katalikybę ir laisvę“. Kad ir labai mažyčiais žingsneliai, tikiu, knyga pasieks skaitytojų širdis. Ji tikrai savalaikė ir labai reikalinga.
Dusetos tampa vis svarbesniu visos valstybės kultūrinės tapatybės sandu. Tai ir suteikia vilties, kad mes stiprėjame kaip bendruomenė. Turime ypatingus turtus, tik nespėjame patys jų savo dėmesiu apglobti.
Jei dar yra tokių, kurie Zarasų regionu nesate ilgiau pasigrožėję, skubėkite tai padaryti, nes čia labai gražu ir gera.“ A. Navickas Visas straipsnis →

Sausio 25 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Kaip gimsta iliustracijos?“, kurias vedė knygų autorė, Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytoja Rasa Bačiulienė ir menininkė Vilija Visockienė. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Zarasų rajono Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Dusetų meno mokyklos moksleiviai. Jie ne tik sužinojo, kaip kuriamos iliustracijos, kokie yra kūrybos būdai ir metodai, bet ir patys pabandė sukurti savo iliustraciją. Taip pat išgirdo pasakojimą apie dailininko V. Žiliaus iliustracijų kūrybos ypatumus.

R. Bačiulienei pasiūlius iliustruoti A. Puišytės eilėraštį apie nykštuką, vaikai nedelsdami kibo į darbą. Iliustravimui buvo pasitelktos pačios minimaliausios priemonės – popieriaus lapas ir pieštukas, tačiau rezultatas gavosi tikrai ne minimalus! Nykštuką su pušnimis, sėdintį ant kelmelio ir papsintį pypkutę, kiekvienas vaikas savo fantazijose matė panašiai, tačiau kartu ir labai skirtingai. Vienų nykštukai buvo dideli, sulig eglėmis, kitų maži ar net visai nematomi. Stebino mokinių išmonė ir sugebėjimas per trumpą laiką sukurti piešinius, galinčius tapti tikrai puikiomis iliustracijomis. Dirbtuvių pabaigoje vaikai patys išrinko gražiausių piešinių autorius, jiems įteiktos simbolinės dovanėlės.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vilija Visockienė

Vlado Žiliaus iliustracijų paroda

Dusetų K. Būgos bibliotekos galerijoje atidaryta unikalaus dailininko Vlado Žiliaus iliustracijų paroda.

V. Žilius gimė 1939 m. gegužės 13 d. Varsneliuose, Šilalės apskrityje. 1964 Lietuvos dailės institute jis baigė grafikos studijas. 1974 m. apkaltintas formalizmu ir pašalintas iš LDS. 1976 emigravo į JAV, Niujorką. Dirbo tapybos, grafikos, skulptūros, reklamos dizaino srityse. Sukūrė estampų ciklų, ekslibrisų, piešinių, tapybos kompozicijų, iliustracijas Maironio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, J. Baltakio, J. Degutytės, M. Sluckio ir kitoms poezijos knygoms. Apipavidalino kino filmą „Jausmai“ (1964 m.) ir kt. Dailininkas mirė 2012 gegužės 28 d. Niujorke (JAV). Palaidotas Lietuvoje, Kaltinėnuose.

„Dramatiško likimo dailininko gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi nuo numylėto Žemaitijos vienkiemio iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Priverstas išvykti iš gimtosios šalies Žilius daugeliui įsiminė kaip itin drąsus menininkas. Jis vienas iš nedaugelio sovietiniais laikais išdrįso nusiųsti laišką aukščiausiajai to meto valdžiai – Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui ir atvirai išdėstyti savo neigiamas pažiūras apie sovietinę ideologiją. Stebėtina, kad Žilius neatsidūrė lageryje, jam buvo liepta per 72 valandas palikti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Iš kūrinių matyti, kad gyvendamas svetur menininkas labai ilgėjosi gimtojo krašto: „Kažkurią vasarą apsiginklavęs didelėmis žirklėmis, pjūklu ir kirveliu, nuvykau į tėviškę ir trumpinau gyvatvorę apie mamos gėlių darželį, pjausčiau sausas obelų šakas. Seserys parašė, kad vėl viskas užaugo, kaip ir buvę. Juk, rodos, kažkoks išmintingas žmogus yra pasakęs, kad negalima perbristi upelio dukart toje pačioje vietoje.“

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Žilius kelis kartus lankėsi tėvynėje. 1993–1994 m. jis surengė individualias parodas Lietuvoje: Šiuolaikinio meno centre, „Vartų“ galerijoje. Dailininkas sulaukė milžiniško žiūrovų ir spaudos dėmesio – laikraščiai, žurnalai mirgėjo straipsniais apie autorių, laidas rengė Lietuvos televizija. „Mano paveikslai yra tiesioginė improvizacija, tiesioginis minties perkėlimas ant popieriaus, lentos arba drobės. Ir tas darbas teikia ištisinį džiaugsmą“, – sakė V. Žilius. Tikėkimės, kad dailininko darbai teiks ištisinį džiaugsmą ir jo kūrybos gerbėjams.“ R. Bačiulienė

Paroda veiks iki kovo 12 d.