Ruduo dar pilnai neįsijautė į savo vaidmenį, dar nesitaško įvairiausiais dažais, o tik atsargiai bando teptukus – brūkšt šen, brūkšt ten per medžių šakas, užtat namų darželiuose iš tolo šviečia, spindi įvairiausios šalnų dar nepakąstos gėlės. Kiekviena save gerbianti sodybos šeimininkė jų prisiaugina pilnus kiemus, tarsi lenktyniaudamos viena su kita. O kad ir kiti galėtų pamatyti tą grožį, rengia parodas. Tokia, tradicinė jurginų paroda, vyksta Dusetų K. Būgos bibliotekoje. Čia jais išrikiuotas visas koridoriaus pasienis – virš 30 rūšių. Visas straipsnis →

„Parodoje – dar niekur nerodyta tapyba iš 9 dešimtmečio ir pastarųjų metų. Taip pat – objektai, sukurti bendradarbiaujant su skulptorium Alium Berdenkovu. Sauka nesiliauja tapęs, jei jo paklausite, jis – dailininkas ir niekas daugiau. Visi naujausi, dar nerodyti, tapybos darbai – jubiliejinėje parodoje. Tačiau pastaraisiais metais įvyko ir keletas visai netikėtų istorijų.

Pirma. Sauka paima storą lentą ir pripeckioja ją pieštuku. Atvažiuoja Berdenkovas. Jiedu užsidaro dirbtuvėje, mosikuoja rankom virš tos lentos, diskutuoja, tariasi, aiškinasi, kas kaip turėtų būti. Vakarop pripeckiota lenta drauge su Berdenkovu išvyksta į Vilnių. Paskui grįžta – piešinys virtęs reljefais. Taip pat su Berdenkovu iš Vilniaus į Dusetas privažiuoja didelių ir mažų skulptūrų, išlipusių iš Saukos paveikslų. Dabar jau Sauka užsidaręs zulina tuos reljefus, drožia, brūžina, kaišo, montuoja, klijuoja, vėliau tepa, trina ir tapo. Šitaip per porą metų gimsta šešetas keistų skulptūrinių-tapybinių darbų. Visi jie – jubiliejinėje parodoje. Visas straipsnis →

Dusetų kraštiečių šventės metu buvo pagerbti ir apdovanoti žmonės, kurie tartum šviečia savo darbais iš tolo. Viena jų – mano kaimynė Zofija Lašienė. Apie šviesą ne veltui prakalbau – ji iš tų prieškario kartos žmonių, kurių veidai ir širdys metams bėgant giedrėja, kurioms žvalumo ir optimizmo slapčiomis pavydi keliomis dešimtimis metų jaunesni. Apdovanojimas, skirtas Zofijai, skamba labai gražiai – „Už dvasingumo puoselėjimą“, ir gyvenimas, kurį ji išpasakojo, mudviem sėdint jaukioje virtuvėje, tarp šūsnies senų fotografijų – labai gražus. Gal čia tas žodis „gražus“ per daug kartojamas, bet kad tikrai labai gražu buvo klausytis Zoselės, kaip ją visi vadina, pasakojimo apie save – labai tikro, labai nuoširdaus. Ir kaip gražiai nuskambėjo jos atsidūsėjimas prisiminimų vakarui baigiantis: „Tai va tokia aš…“ Visas straipsnis →

„Kol žmogus reikalingas, tai tol ir norisi būti…“ N. Saukienė

Liepos 28 d. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos salė buvo beveik pilna žiūrovų, susirinkusių į dokumentinio filmo premjerą apie dailininkę Nomedą Saukienę. „Iš kur tas švytėjimas“ – pavadinimas skamba klausiančiai, bet jo gale nėra tiesmukiško klaustuko, kaip ir visame filme nėra nei tiesmukiškumo, nei sausų biografijos faktų. Kodėl taip, apie ką filmas – premjeros pristatymo metu kalbėjo jo kūrėjai. Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė: „Man dokumentika savotiškai įdomesnė už vaidybinius filmus, joje daug daugiau tiesos, ir, žinoma, nėra atsakymų. Nepasakojame Nomedos biografinių faktų, nes norintys juos ras internete. Man buvo įdomu parodyti Nomedą kaip menininkę, kaip moterį, kaip motiną. Per kasdienybės momentus norėjosi atskleisti, kaip teka šios šeimos gyvenimas – gražus, daugiaprasmis, sudėtingas, atsiskleidžiantis per kūrybą. Per nuoširdžias, nedidaktiškas situacijas atsiveria žmonių mintys, nuostatos, vertybės“. Visas straipsnis →

Dusetų kraštiečių suėjimas turi nemažai tradicijų, viena jų – kasmetinė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos rengiama paroda, į kurią kviečiami visi menininkai, vienokiu ar kitokiu būdu susiję su šiuo kraštu. Vieni čia gyvena nuolatos, kiti atvažiuoja tik vasaroti, tačiau visus stipriai riša meilės šiam gražiam kraštui gija. Šiemet 28 meno kūrėjai savo tapybos, akvarelės, fotografijos ar skulptūros darbais užpildė galerijos sales. Daugumą Dusetų dailės galerijos parodose dalyvaujančių menininkų puikiai pažįstame, o štai visai neseniai į jų būrį įsijungė Dusetose gimęs ir augęs, šiuo metu Londone gyvenantis Aurelijus Kovaliovas. Visas straipsnis →

Šiemet Dusetų krašto žmonės tradicinės kasmetinės Kraštiečių šventės laukė su įvairiomis nuotaikomis – vieni nusiteikę smalsiai, kiti pesimistiškai, o viso to priežastis – organizatorių paskelbta žinia, kad pirmosios šventės dienos renginiai vyks Vasaknų dvaro teritorijoje. Tokį pasirinkimą lėmė kelios priežastys. Bendruomenės aktyvo susirinkime svarstant, kaip šią šventę surengti įdomiau, nuskambėjo Vasaknų dvaro savininko Alfonso Kievišo pasiūlymas surengti šventę netradicinėje vietoje. Apsvarsčius visas galimybes, šiam pasiūlymui buvo pritarta. Visas straipsnis →

Liepos 4 d. dusetiškiai buvo išlydėti į Lietuvos šimtmečio dainų šventę „Vardan tos“. Dusetų meno mokyklos jaunių choras, vadov. Dalios Deinienės ir Kultūros centro Dusetų Dailės galerijos moterų choras „Versmyna“, vadov. Janinos Kaškauskienės dalyvavo Dainų dienoje „Vienybė težydi“ Vingio parke. Choristės apsigyveno Vilniaus licėjuje ir jau atvykusios pirmą dieną dalyvavo parengiamoje Dainų dienos repeticijoje, kuriai vadovavo mūsų kraštietis režisierius Dalius Abaris, meno vadovas Artūras Dambrauskas, programos direktorius Donatas Zakaras. Visas straipsnis →